Savo gyvenime nerimą patiriame neretai – tai neatsiejama XXI amžiaus žmogaus kasdienybės dalis. Sociologiniai tyrimai rodo, kad pastaraisiais metais tiek Lietuvoje, tiek kitur pasaulyje ypač išaugo nerimą patiriančiųjų asmenų skaičiai. 2023 – 2024 m. atlikti Lietuvos gyventojų nerimo tyrimai atskleidė: lietuviai nerimauja kaip niekad anksčiau. Prie to prisidėjo 2022 m. prasidėjusio Rusijos karo prieš Ukrainą grėsmė, taip pat 2023 m. spalį prasidėjęs karas Izraelyje, tad didžioji dalis apklaustųjų (53 proc.) nurodė, kad pastaruoju metu nuolat jautė nerimą ir stresą.
Nerimas – tai normali mūsų organizmo reakcija arba “kovok arba bėk” mechanizmas, įsijungiantis tuomet, kai jaučiame tikrą arba tariamą grėsmę.
Tai evoliuciškai išsivystęs mechanizmas, kuris mūsų protėviams leido apsisaugoti nuo priešų, išvengti pavojų. Ir nors šis “kovok arba bėk” mechanizmas padėdavo žmonijai susidoroti su grėsmėmis praeityje, tačiau dabartiniais laikais, kai didelių tiesioginių grėsmių mūsų gyvybei yra žymiai mažiau, atrodo, kad ir nerimauti turėtume mažiau.
Nerimaujame dėl įvairiausių dalykų – nerimą galime justi prieš svarbų darbo pokalbį, egzaminą mokykloje ar universitete, pasimatymą ar vykstant įvairiems gyvenimo pokyčiams (pvz. vestuvėms, vaiko gimimui, sunkiai susirgus artimam žmogui).
Ir nors jausti nerimą yra normalu, nes jis mus mobilizuoja, padeda pasirengti laukiantiems iššūkiams, susikoncentruoti, tačiau nuolatinis, ilgai trunkantis, liguistas nerimavimas dėl įvairių dalykų gyvenime gali sekinti, kelti nuovargį, sutrikdyti miegą, ilgainiui kelti nemažas sveikatos problemas – širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus (arterinę hipertenziją), sukelti virškinimo sutrikimus – dirgliosios žarnos sindromą, sukelti priklausomybes nuo psichoaktyvių medžiagų, būti įvairių kitų ligų priežastimi.
Nerimo sutrikimai gali būti įvairūs ir apima įvairius tipus:
- generalizuotą nerimo sutrikimą;
- nerimą dėl sveikatos;
- socialinį nerimą;
- panikos sutrikimą;
- obsesinį kompulsinį sutrikimą;
- fobijas (aukščio, skrydžio, atvirų patalpų, vabalų, gyvačių baimė, pan.)
Gera žinia ta, kad nerimo sutrikimai yra efektyviai gydomi, nors tik apie 37 proc. patiriančiųjų nerimą gauna tinkamą gydymą.
Gydant šiuos sutrikimus dažnai skiriami medikamentai, tačiau ypatingai efektyvi – kognityvinė elgesio terapija (KET).
Tai vienas iš geriausiai ištirtų ir veiksmingiausių nerimo sutrikimų gydymo būdų. Iš esmės KET – tai intervencijų ir metodų, skatinančių adaptyvesnį mąstymą ir elgesį, grupė, kuria siekiama sumažinti nerimą keliančius emocinius išgyvenimus.
KET skiriasi nuo kitų terapinių krypčių tuo, kad yra labai struktūrizuota ir dažnai paremta instrukcijomis. KET užsiėmimai dažnai vyksta kartą per savaitę ir trunka ribotą laiką (pvz., 12-16 savaičių). Tyrimai rodo, kad per tokį laiką galima pasiekti nerimo sutrikimų, depresijos simptomų sušvelnėjimo.
Jeigu norėtumėte pasikonsultuoti – susisiekite!