Nerimą savo gyvenime patiriame visi: vieni jį jaučia mažiau, kiti – daugiau. Sociologiniai tyrimai rodo, kad pastaraisiais metais tiek Lietuvoje, tiek kitur pasaulyje ypač išaugo nerimą patiriančiųjų asmenų skaičiai. 2022 m. atliktas Lietuvos gyventojų nerimo tyrimas atskleidė: lietuviai dėl ateities nerimavo kaip niekad anksčiau. Prie to prisidėjo rekordinė infliacija bei pernai prasidėjusio Rusijos karo prieš Ukrainą grėsmė, tad didžioji dalis apklaustųjų nurodė, kad nerimą jautė nuolat.
UAB „Spinter tyrimai“ atlikos reprezentatyvios apklausos duomenimis, net 96 proc. lietuvių jautė nerimą dėl savo ar savo šeimos gerovės. Nerimaujančių skaičius paaugo lyginant tiek su 2020 m., tiek su 2021 m. apklausomis.
Statistika rodo, kad ir kitur pasaulyje, pavyzdžiui, JAV, susiduriama su psichinės sveikatos krize. Ypatingai išaugęs nerimo sutrikimų skaičius populiacijoje: priklausomai nuo vertinimų, 2 – 10 proc. populiacijos patiria specifinius nerimo sutrikimus, o 20 proc. gyventojų turi nerimo sutrikimo diagnozę (1).
Moksliniai tyrimai: mindfulness praktikos efektyvumu nenusileidžia medikamentams
Gera žinia ta, kad nerimo sutrikimai yra efektyviai gydomi, nors tik apie 37 proc. patiriančiųjų nerimą gauna tinkamą gydymą. Gydant šiuos sutrikimus dažniausiai skiriami medikamentai, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad dėmesingo įsisąmoninimo praktikos (mindfulness) – apimančios kvėpavimo stebėjimą ir kūno skanavimą – gali būti tiek pat efektyvios, kiek nerimo sutrikimams gydyti skiriamas vaistas escitalopramas.
Moksliniame žurnale JAMA Psychiatry publikuotas straipsnis apie pirmąjį klinikinį tyrimą, kurio metu buvo lyginama mindfulness grįsto streso mažinimo (mindfulness based stress reduction – MBSR) programa ir vaisto escitalopram (Lexapro) efektyvumas gydant žmones, turinčius nerimo sutrikimus (2).
Šio tyrimo metu JAV Džordžtauno universiteto medicinos centro komanda atrinko 276 asmenis. Jiems buvo diagnozuotas vienas iš nerimo sutrikimų – generalizuotas nerimo sutrikimas, socialinio nerimo sutrikimas, panikos sutrikimas arba agorafobija. Tyrime iki jo pabaigos dalyvavo 208 asmenys, 18 – 75 metų amžiaus. Dalyviai buvo suskirstyti į vaistą escitalopram vartojusių asmenų grupę ir MBSR grupę. Vaistą vartojusieji kas dieną gaudavo 10-20 mg escitalopram dozę, MBSR grupė dalyvavo mindfluness praktikose.
Šis tyrimas papildo vis augantį duomenų kiekį, rodantį, kad dėmesingo įsisąmoninimo praktikavimas gali būti galingas ir efektyvus metodas nerimo gydymui. Be to, praktikos neturi neigiamo vaistų šalutinio poveikio bei yra labiau prieinamos pacientams, kadangi gali būti atliekamos ir namuose.
Šaltiniai:
- The Harvard gazette. (Prieiga per internetą: https://news.harvard.edu/gazette/story/2023/02/can-mindfulness-help-anxiety-trial-suggests-yes/)
- JAMA Psychiatry. 2023;80(1):13-21. doi:10.1001/jamapsychiatry.2022.3679 (Prieiga per internetą: https://jamanetwork.com/journals/jamapsychiatry/article-abstract/2798510)
Aut. Ugnė Naujokaitytė-Augulienė, minduflness praktikė, KET konsultantė
