Šiandienos pasaulyje žodžius „nerimauju“ ar „man depresija“ girdime beveik kasdien. Tačiau už šių kasdienių frazių neretai slepiasi rimtos sveikatos problemos, kurios tyliai alina milijonus žmonių. Pastarąjį dešimtmetį sergamumas nerimo sutrikimais ir depresija ženkliai išaugo, o ypač ryškus šuolis užfiksuotas po 2019-ųjų metų.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nerimo sutrikimai yra pati dažniausia psichikos sveikatos problema pasaulyje – su ja susiduria net 470 milijonų žmonių. Depresiją išgyvena apie 322 milijonai pasaulio gyventojų, o bent vieną depresijos epizodą per savo gyvenimą patiria daugiau nei kas penktas žmogus.

Lietuva – ne išimtis. Skaičiuojama, kad įvairių psichikos sveikatos sunkumų turi apie 450 tūkstančių mūsų šalies gyventojų (apie 16,3 proc.). Dažniausiai lietuviams diagnozuojama būtent depresija (5,4 proc.) ir nerimo sutrikimai (5 proc.). Depresija ir nerimo sutrikimai įvardijami kaip du didžiausią neįgalumą sukeliantys psichikos sutrikimai. Mokslininkai pabrėžia, kad šie du sutrikimai yra vieni pagrindinių veiksnių, lemiančių žmonių nedarbingumą ir prastėjančią gyvenimo kokybę.

Kur baigiasi įprastas jaudulys ir prasideda liga?

Kiekvienas iš mūsų kartais jaudinasi prieš svarbų darbo pokalbį, egzaminą ar sunegaluojus artimajam. Tai – natūrali organizmo reakcija. Ji turi aiškią priežastį, o situacijai išsisprendus, nerimas atlėgsta.

Paprastas nerimas skiriasi nuo generalizuoto nerimo sutrikimo (toliau – GNS) tuo, kad jei paprastas nerimas dažniausiai turi gan aiškias ir realistiškas priežastis ir su juo žmogus pajėgia susitvarkyti (arba bent jau gali tęsti įprastas veiklas net jei ir nerimauja), tai GNS atveju tie simptomai atrodo neįveikiami, jie trukdo atlikti net paprastas kasdienes veiklas. GNS yra vienas dažniausių pasaulyje dažniausiai diagnozuojamų nerimo sutrikimų. Skaičiuojama, kad apie 3,6 % – 6,2 % pasaulio gyventojų bent kartą gyvenime patiria lėtinį nerimą, kuris atitinka GNS kriterijus. Lietuvoje vieno tyrimo metu GNS buvo nustatytas 18 % iš 998 tirtų pacientų, aplenkęs didįjį depresijos epizodą (15 %).

Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS). Tai būklė, kai nerimas tampa lėtiniu, „laisvai plaukiojančiu“ ir nebekontroliuojamu. Žmogus nuolat jaučia nepaaiškinamą baimingą laukimą, o pernelyg didelis susirūpinimas šeima, sveikata, finansais ar darbu tęsiasi mėnesių mėnesius. Toks nerimas nepadeda spręsti problemų – priešingai, jis paralyžiuoja ir trukdo atlikti net paprasčiausias kasdienes užduotis.

Kaip atpažinti lėtinį nerimą? Jis pasireiškia ne tik įkyriomis mintimis, bet ir kūno siunčiamais signalais:

• nuolatine raumenų įtampa ir vidiniu virpuliu;
• padažnėjusiu širdies plakimu, prakaitavimu;
• sunkumais susikaupti;
• varginančiais miego sutrikimais.

Kas išprovokuoja šiuos sutrikimus?

Nėra vienos priežasties, kodėl žmogų užklumpa lėtinis nerimas. Tai dažniausiai lemia kelių veiksnių visuma: mūsų genetika, smegenų biologija, tam tikri asmenybės bruožai bei socialinė aplinka. Visgi Lietuvos ir užsienio tyrėjai pastebi, kad didžiausią įtaką turi mus supanti aplinka ir patirtys. Ilgalaikis, nesibaigiantis stresas, traumuojantys gyvenimo įvykiai ir artimųjų palaikymo trūkumas yra patys reikšmingiausi rizikos veiksniai, galintys išprovokuoti sutrikimą.

Kaina, kurią sumoka mūsų kūnas

Negydomas lėtinis nerimas vargina ne tik sielą, bet ir alina visą organizmą. GNS neigiamai veikia sergančiųjų asmenų sveikatą bei gyvenimo kokybę. Dėl lėtinio nerimavimo gali išsivystyti miego sutrikimai, jis susijęs su tokiomis lėtinėmis ligomis kaip širdies ir kraujagyslių ligos, valgymo sutrikimai, priklausomybės, somatoforminiai skausmai. Be to, tyrimai rodo, kad tiek jaunesni, tiek vyresnio amžiaus žmonės, kenčiantys nuo šio sutrikimo, savo gyvenimo kokybę vertina kur kas prasčiau ir dažniau varsto gydytojų kabinetų duris.

Kai nerimas ir depresija egzistuoja kartu

Generalizuotas nerimo sutrikimas dažnai pasireiškia kartu su kitais psichikos sutrikimais. Daugiau nei 60 % sergančiųjų taip pat patiria tokias būkles kaip depresija, piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis sutrikimai, dėmesio deficito / hiperaktyvumo sutrikimas ir kitus su nerimu susijusius sutrikimus. Duomenys rodo, kad 59,0 % asmenų, turinčių generalizuotą nerimo sutrikimą (GNS), atitinka ir depresijos kriterijus.  

Viena didžiausių problemų yra ta, kad nerimas ir depresija dažnai egzistuoja kartu.

Tyrimai atskleidžia, kad net 60–70 proc. atvejų šie du sutrikimai pasireiškia kartu. Pavyzdžiui, daugiau nei pusė žmonių, turinčių generalizuotą nerimo sutrikimą, gyvenimo eigoje suserga ir klinikine depresija. Vyresniame amžiuje užsitęsęs nerimas ypač dažnai perauga į depresinę būseną.

Depresija apibūdinama prislėgta nuotaika ir (ar) susidomėjimo ar malonumo praradimu, kartu su apetito ir miego pokyčiais, pesimizmu, susijusiu su kaltės ir (arba) beviltiškumo jausmu, pablogėjusia koncentracija, sumažėjusia energija, nuovargiu bei kitais simptomais. Tai vienas dažniausių ir labiausiai darbingumą bei kasdienį gyvenimą ribojančių psichikos sutrikimų, neigiamai paveikiantis visas gyvenimo sritis. 

Kodėl svarbu nelaukti?

Statistika rodo, kad nerimas ir depresija nėra tik „bloga nuotaika“ ar „silpnumo akimirka“, kuri praeis savaime. Tai – rimtos, visą gyvenimą keičiančios būklės. Laiku atpažinti simptomus ir kreiptis pagalbos į specialistus yra būtina ne tik dėl geresnės savijautos šiandien, bet ir tam, kad apsaugotume save nuo kur kas sunkesnių pasekmių ateityje.

Kognityvinė ir elgesio terapija – viena iš efektyviausių gydant nerimo sutrikimus bei depresiją.