{"id":345,"date":"2026-11-11T21:09:56","date_gmt":"2026-11-11T21:09:56","guid":{"rendered":"http:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/?p=345"},"modified":"2026-11-13T18:43:00","modified_gmt":"2026-11-13T18:43:00","slug":"tylioji-xxi-amziaus-epidemija-kodel-nerimas-ir-depresija-tampa-nuolatiniais-musu-palydovais","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/?p=345","title":{"rendered":"Tylioji XXI am\u017eiaus epidemija: kod\u0117l nerimas ir depresija tampa nuolatiniais m\u016bs\u0173 palydovais?"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u0160iandienos pasaulyje \u017eod\u017eius \u201enerimauju\u201c ar \u201eman depresija\u201c girdime beveik kasdien. Ta\u010diau u\u017e \u0161i\u0173 kasdieni\u0173 frazi\u0173 neretai slepiasi rimtos sveikatos problemos, kurios tyliai alina milijonus \u017emoni\u0173. Pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f sergamumas nerimo sutrikimais ir depresija \u017eenkliai i\u0161augo, o ypa\u010d ry\u0161kus \u0161uolis u\u017efiksuotas po 2019-\u0173j\u0173 met\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nerimo sutrikimai yra pati da\u017eniausia psichikos sveikatos problema pasaulyje \u2013 su ja susiduria net 470 milijon\u0173 \u017emoni\u0173. Depresij\u0105 i\u0161gyvena apie 322 milijonai pasaulio gyventoj\u0173, o bent vien\u0105 depresijos epizod\u0105 per savo gyvenim\u0105 patiria daugiau nei kas penktas \u017emogus.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Lietuva \u2013 ne i\u0161imtis. Skai\u010diuojama, kad \u012fvairi\u0173 psichikos sveikatos sunkum\u0173 turi apie 450 t\u016bkstan\u010di\u0173 m\u016bs\u0173 \u0161alies gyventoj\u0173 (apie 16,3 proc.). Da\u017eniausiai lietuviams diagnozuojama b\u016btent depresija (5,4 proc.) ir nerimo sutrikimai (5 proc.). Depresija ir nerimo sutrikimai \u012fvardijami kaip du did\u017eiausi\u0105 ne\u012fgalum\u0105 sukeliantys psichikos sutrikimai. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161ie du sutrikimai yra vieni pagrindini\u0173 veiksni\u0173, lemian\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 nedarbingum\u0105 ir prast\u0117jan\u010di\u0105 gyvenimo kokyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kur baigiasi \u012fprastas jaudulys ir prasideda liga?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 kartais jaudinasi prie\u0161 svarb\u0173 darbo pokalb\u012f, egzamin\u0105 ar sunegaluojus artimajam. Tai \u2013 nat\u016brali organizmo reakcija. Ji turi ai\u0161ki\u0105 prie\u017east\u012f, o situacijai i\u0161sisprendus, nerimas atl\u0117gsta.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Paprastas nerimas skiriasi nuo <strong>generalizuoto nerimo sutrikimo<\/strong> (toliau \u2013 GNS) tuo, kad jei paprastas nerimas da\u017eniausiai turi gan ai\u0161kias ir realisti\u0161kas prie\u017eastis ir su juo \u017emogus paj\u0117gia susitvarkyti (arba bent jau gali t\u0119sti \u012fprastas veiklas net jei ir nerimauja), tai GNS atveju tie simptomai atrodo ne\u012fveikiami, jie trukdo atlikti net paprastas kasdienes veiklas. GNS yra vienas da\u017eniausi\u0173 pasaulyje da\u017eniausiai diagnozuojam\u0173 nerimo sutrikim\u0173. Skai\u010diuojama, kad apie 3,6 % \u2013 6,2 % pasaulio gyventoj\u0173 bent kart\u0105 gyvenime patiria l\u0117tin\u012f nerim\u0105, kuris atitinka GNS kriterijus. Lietuvoje vieno tyrimo metu GNS buvo nustatytas 18 % i\u0161 998 tirt\u0173 pacient\u0173, aplenk\u0119s did\u012fj\u012f depresijos epizod\u0105 (15 %).<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS)<\/strong>. Tai b\u016bkl\u0117, kai nerimas tampa l\u0117tiniu, \u201elaisvai plaukiojan\u010diu\u201c ir nebekontroliuojamu. \u017dmogus nuolat jau\u010dia nepaai\u0161kinam\u0105 baiming\u0105 laukim\u0105, o pernelyg didelis susir\u016bpinimas \u0161eima, sveikata, finansais ar darbu t\u0119siasi m\u0117nesi\u0173 m\u0117nesius. Toks nerimas nepadeda spr\u0119sti problem\u0173 \u2013 prie\u0161ingai, jis paraly\u017eiuoja ir trukdo atlikti net papras\u010diausias kasdienes u\u017eduotis.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kaip atpa\u017einti l\u0117tin\u012f nerim\u0105?<\/strong>&nbsp;Jis pasirei\u0161kia ne tik \u012fkyriomis mintimis, bet ir k\u016bno siun\u010diamais signalais:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>nuolatine raumen\u0173 \u012ftampa ir vidiniu virpuliu;<\/li>\n\n\n\n<li>pada\u017en\u0117jusiu \u0161irdies plakimu, prakaitavimu;<\/li>\n\n\n\n<li>sunkumais susikaupti;<\/li>\n\n\n\n<li>varginan\u010diais miego sutrikimais.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kas i\u0161provokuoja \u0161iuos sutrikimus?<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">N\u0117ra vienos prie\u017easties, kod\u0117l \u017emog\u0173 u\u017eklumpa l\u0117tinis nerimas. Tai da\u017eniausiai lemia keli\u0173 veiksni\u0173 visuma: m\u016bs\u0173 genetika, smegen\u0173 biologija, tam tikri asmenyb\u0117s bruo\u017eai bei socialin\u0117 aplinka. Visgi Lietuvos ir u\u017esienio tyr\u0117jai pastebi, kad did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 turi mus supanti aplinka ir patirtys. Ilgalaikis, nesibaigiantis stresas, traumuojantys gyvenimo \u012fvykiai ir artim\u0173j\u0173 palaikymo tr\u016bkumas yra patys reik\u0161mingiausi rizikos veiksniai, galintys i\u0161provokuoti sutrikim\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kaina, kuri\u0105 sumoka m\u016bs\u0173 k\u016bnas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Negydomas l\u0117tinis nerimas vargina ne tik siel\u0105, bet ir alina vis\u0105 organizm\u0105. GNS neigiamai veikia sergan\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 sveikat\u0105 bei gyvenimo kokyb\u0119. D\u0117l l\u0117tinio nerimavimo gali i\u0161sivystyti miego sutrikimai, jis susij\u0119s su tokiomis l\u0117tin\u0117mis ligomis kaip \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos, valgymo sutrikimai, priklausomyb\u0117s, somatoforminiai skausmai. Be to, tyrimai rodo, kad tiek jaunesni, tiek vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s, ken\u010diantys nuo \u0161io sutrikimo, savo gyvenimo kokyb\u0119 vertina kur kas pras\u010diau ir da\u017eniau varsto gydytoj\u0173 kabinet\u0173 duris.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kai nerimas ir depresija egzistuoja kartu<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><span style=\"font-family: -webkit-standard; font-size: medium; font-style: normal; letter-spacing: normal; white-space: normal;\">Generalizuotas nerimo sutrikimas da\u017enai pasirei\u0161kia kartu su kitais psichikos sutrikimais. Daugiau nei 60 % sergan\u010di\u0173j\u0173 taip pat patiria tokias b\u016bkles kaip depresija, piktnaud\u017eiavimo psichoaktyviosiomis med\u017eiagomis sutrikimai, d\u0117mesio deficito \/ hiperaktyvumo sutrikimas ir kitus su nerimu susijusius sutrikimus. Duomenys rodo, kad 59,0 % asmen\u0173, turin\u010di\u0173 generalizuot\u0105 nerimo sutrikim\u0105 (GNS), atitinka ir depresijos kriterijus<\/span>. &nbsp;<\/p>\n\n\n\n<blockquote class=\"wp-block-quote is-layout-flow wp-block-quote-is-layout-flow\">\n<p class=\"has-medium-font-size wp-block-paragraph\">Viena did\u017eiausi\u0173 problem\u0173 yra ta, kad nerimas ir depresija da\u017enai egzistuoja kartu. <\/p>\n<\/blockquote>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tyrimai atskleid\u017eia, kad net 60\u201370 proc. atvej\u0173 \u0161ie du sutrikimai pasirei\u0161kia kartu. Pavyzd\u017eiui, daugiau nei pus\u0117 \u017emoni\u0173, turin\u010di\u0173 generalizuot\u0105 nerimo sutrikim\u0105, gyvenimo eigoje suserga ir klinikine depresija. Vyresniame am\u017eiuje u\u017esit\u0119s\u0119s nerimas ypa\u010d da\u017enai perauga \u012f depresin\u0119 b\u016bsen\u0105. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Depresija apib\u016bdinama prisl\u0117gta nuotaika ir (ar) susidom\u0117jimo ar malonumo praradimu, kartu su apetito ir miego poky\u010diais, pesimizmu, susijusiu su kalt\u0117s ir (arba) bevilti\u0161kumo jausmu, pablog\u0117jusia koncentracija, suma\u017e\u0117jusia energija, nuovargiu bei kitais simptomais. Tai vienas da\u017eniausi\u0173 ir labiausiai darbingum\u0105 bei kasdien\u012f gyvenim\u0105 ribojan\u010di\u0173 psichikos sutrikim\u0173, neigiamai paveikiantis visas gyvenimo sritis.\u00a0<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-full\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"1024\" height=\"1024\" src=\"http:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/11\/pavarges-liudnas-vyras-lovoje-6af73b76260e6.png\" alt=\"Sunerim\u0119s vyras guli lovoje \u0161alia \u017eadintuvo, rodan\u010dio 3:00.\" class=\"wp-image-359\" style=\"aspect-ratio:3\/2;object-fit:cover\" srcset=\"https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/11\/pavarges-liudnas-vyras-lovoje-6af73b76260e6.png 1024w, https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/11\/pavarges-liudnas-vyras-lovoje-6af73b76260e6-300x300.png 300w, https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/11\/pavarges-liudnas-vyras-lovoje-6af73b76260e6-100x100.png 100w, https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/11\/pavarges-liudnas-vyras-lovoje-6af73b76260e6-600x600.png 600w, https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/11\/pavarges-liudnas-vyras-lovoje-6af73b76260e6-150x150.png 150w, https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/11\/pavarges-liudnas-vyras-lovoje-6af73b76260e6-768x768.png 768w, https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/11\/pavarges-liudnas-vyras-lovoje-6af73b76260e6-370x370.png 370w, https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/11\/pavarges-liudnas-vyras-lovoje-6af73b76260e6-120x120.png 120w, https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/11\/pavarges-liudnas-vyras-lovoje-6af73b76260e6-840x840.png 840w, https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/11\/pavarges-liudnas-vyras-lovoje-6af73b76260e6-410x410.png 410w\" sizes=\"auto, (max-width: 1024px) 100vw, 1024px\" \/><figcaption class=\"wp-element-caption\">Vyras lovoje \u017evelgia \u012f \u017eadintuv\u0105, rodant\u012f tre\u010di\u0105 valand\u0105 nakties.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kod\u0117l svarbu nelaukti?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Statistika rodo, kad nerimas ir depresija n\u0117ra tik \u201ebloga nuotaika\u201c ar \u201esilpnumo akimirka\u201c, kuri praeis savaime. Tai \u2013 rimtos, vis\u0105 gyvenim\u0105 kei\u010dian\u010dios b\u016bkl\u0117s. Laiku atpa\u017einti simptomus ir kreiptis pagalbos \u012f specialistus yra b\u016btina ne tik d\u0117l geresn\u0117s savijautos \u0161iandien, bet ir tam, kad apsaugotume save nuo kur kas sunkesni\u0173 pasekmi\u0173 ateityje.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kognityvin\u0117 ir elgesio terapija &#8211; viena i\u0161 efektyviausi\u0173 gydant nerimo sutrikimus bei depresij\u0105. <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160iandienos pasaulyje \u017eod\u017eius \u201enerimauju\u201c ar \u201eman depresija\u201c girdime beveik kasdien. Ta\u010diau u\u017e \u0161i\u0173 kasdieni\u0173 frazi\u0173 neretai slepiasi rimtos sveikatos problemos, kurios tyliai alina milijonus \u017emoni\u0173. Pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f sergamumas nerimo sutrikimais ir depresija \u017eenkliai i\u0161augo, o ypa\u010d ry\u0161kus \u0161uolis u\u017efiksuotas po 2019-\u0173j\u0173 met\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":348,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"advanced_seo_description":"","jetpack_seo_html_title":"Nerimas ir depresija - da\u017eni palydovai","jetpack_seo_noindex":false,"jetpack_seo_schema_type":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_hide_featured_image":false,"_jetpack_featured_image_duplicate_dismissed":0,"_jetpack_feature_clip_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":"","jetpack_publicize_message":"","jetpack_publicize_feature_enabled":true,"jetpack_social_post_already_shared":false,"jetpack_social_options":{"image_generator_settings":{"template":"highway","default_image_id":0,"font":"","enabled":false},"version":2},"jetpack_post_was_ever_published":false},"categories":[43,5],"tags":[27,26,6,44,25],"class_list":["post-345","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-depresija","category-nerimas","tag-depresija","tag-kognityvine-elgesio-terapija","tag-nerimas","tag-psichologine-pagalba","tag-psichoterapija"],"jetpack_publicize_connections":[],"jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/11\/pexels-liza-summer-6382660.jpg","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/345","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=345"}],"version-history":[{"count":7,"href":"https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/345\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":388,"href":"https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/345\/revisions\/388"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/348"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=345"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=345"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=345"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}