{"id":256,"date":"2025-06-06T11:23:49","date_gmt":"2025-06-06T11:23:49","guid":{"rendered":"http:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/?p=256"},"modified":"2025-06-06T11:23:52","modified_gmt":"2025-06-06T11:23:52","slug":"u-naujokaityte-auguliene-kaip-istrukti-is-panikos-gniauztu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/?p=256","title":{"rendered":"U. Naujokaityt\u0117-Augulien\u0117. Kaip i\u0161tr\u016bkti i\u0161 panikos gniau\u017et\u0173?\u00a0"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201cNepanikuok, atsipalaiduok\u201d \u2013 artmieji ar draugai kartais duoda tok\u012f patarim\u0105 asmeniui, kuris patiria stipr\u0173 nerim\u0105 arba panikos atak\u0105. Deja, toks patarimas menkai padeda, nes panikos atakos metu \u017emogus da\u017enai negali sukontroliuoti savo fiziologini\u0173 ar psichologini\u0173 nerimo reakcij\u0173. Panikos ataka \u2013 tai staigus intensyvaus baim\u0117s ar diskomforto epizodas, kuris pasirei\u0161kia intensyviais fiziologiniais ir psichologiniais simptomais.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Panikos atakos &#8211; neretas rei\u0161kinys<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201cStiprus nerimo jausmas, smarkiai padid\u0117j\u0119s \u0161irdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, galvos svaigimas, pykinimas, oro tr\u016bkumas, derealizacija, baim\u0117 nualpti, prarasti kontrol\u0119, numirti ar i\u0161prot\u0117ti, vemti \u2013 tai da\u017eni panikos atak\u0105 patirian\u010di\u0173j\u0173 simptomai\u201d, \u2013 teigia kognityvin\u0117s elgesio terapijos konsultant\u0117 Ugn\u0117 Naujokaityt\u0117-Augulien\u0117, kuri specializuojasi nerimo sutrikim\u0173 gydyme.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pasak jos, stiprius, labai nemalonius fizinius simptomus patiriantys asmenys i\u0161sig\u0105sta, nes nesupranta, kas su jais vyksta, tad pajut\u0119 stipr\u0173 \u0161irdies plakim\u0105, padid\u0117jus\u012f puls\u0105, tirpstan\u010dias gal\u016bnes, galvos svaigul\u012f, spaudim\u0105 kr\u016btin\u0117je, oro tr\u016bkum\u0105, stipr\u0173 pykinim\u0105, drebul\u012f gali kviesti greit\u0105j\u0105 pagalb\u0105 manydami, kad juos tuoj i\u0161tiks infarktas ar insultas, kad jie gali numirti arba prarasti kontrol\u0119.&nbsp; Paprastai panikos ataka pik\u0105 pasiekia per 15 min ir trunka iki 30 min., ta\u010diau stipraus nerimo poj\u016btis gali i\u0161likti ir ilgiau.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vertinama, kad panikos atak\u0105 gyvenime yra patyr\u0119s apie tre\u010ddalis asmen\u0173, o panikos sutrikimo ir pasikartojan\u010di\u0173 atak\u0173 paplitimas yra 2 &#8211; 5 proc. bendroje populiacijoje.\u00a0<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Panikos atakos da\u017enai b\u016bna susijusios su panikos sutrikimu, ta\u010diau gali pasireik\u0161ti ir kit\u0173 psichikos sutrikim\u0173 kontekste, pvz., generalizuoto nerimo sutrikimo ar d\u0117l potrauminio streso sutrikimo (APA, 2013).<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">KET konsultant\u0117s U. Naujokaityt\u0117s-Augulien\u0117s teigimu, moterys beveik du kartus da\u017eniau turi i\u0161sivys\u010dius\u012f panikos sutrikim\u0105 nei vyrai, ir apie septynis kartus da\u017eniau ken\u010dia nuo pasikartojan\u010di\u0173 panikos atak\u0173. D\u0117l to neretai \u012fninka \u012f raminam\u0173j\u0173 vartojim\u0105 arba sav\u0119s raminim\u0105 alkoholiu.\u00a0<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Panikos atakos mechanizmas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Panikos atakos kyla d\u0117l sud\u0117tingos biologini\u0173, psichologini\u0173 ir socialini\u0173 veiksni\u0173 s\u0105veikos. Moksliniai tyrimai rodo, kad \u0161ios reakcijos susijusios su smegen\u0173 strukt\u016br\u0173, atsaking\u0173 u\u017e emocin\u0119 ir fiziologin\u0119 reakcij\u0105 \u012f stres\u0105, hiperaktyvumu. Pavyzd\u017eiui, migdolin\u0117 smegen\u0173 dalis (amygdala) vaidina svarb\u0173 vaidmen\u012f baim\u0117s atsake, o per didel\u0117 jos veikla gali sukelti hiperjautrum\u0105 pavojui (Gorman et al., 2000).<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Be to, svarb\u0173 vaidmen\u012f atlieka psichologiniai aspektai, tokie kaip jautrumas nerimui ir neigiam\u0173 min\u010di\u0173 interpretavimas. Panikos atak\u0173 metu klientai da\u017enai klaidingai suvokia k\u016bno signalus, link\u0119 juos katastrofizuoti, manydami, kad jie rodo rimt\u0105 fizin\u0119 problem\u0105 (pvz., gresiant\u012f \u0161irdies sm\u016bg\u012f). \u0160is interpretavimas sukuria \u201eu\u017eburt\u0105 rat\u0105\u201c, kai nerimas ir baim\u0117 stiprina fiziologinius simptomus, o \u0161ie savo ruo\u017etu dar labiau stiprina baim\u0119.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kognityvin\u0117 elgesio terapija &#8211; veiksminga gydant panikos atakas<\/strong> <strong>bei panikos sutirkim\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vienas i\u0161 efektyviausi\u0173 metod\u0173 panikos atakoms ir panikos sutrikimui gydyti yra kognityvin\u0117 elgesio terapija (KET). KET &#8211; tai psichoterapijos metodas, orientuotas \u012f min\u010di\u0173, emocij\u0173 ir elgesio s\u0105sajas. Jis remiasi modeliu, kad \u017emoni\u0173 patiriami psichologiniai sunkumai da\u017enai kyla d\u0117l disfunkcini\u0173 m\u0105stymo modeli\u0173 ir neadaptyvaus elgesio (Beck, 1976). \u0160ios terapijos metu siekiama pad\u0117ti pacientams atpa\u017einti, i\u0161analizuoti ir pakeisti disfunkcinius m\u0105stymo bei elgesio modelius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u201cNepanikuok, atsipalaiduok\u201d \u2013 artmieji ar draugai kartais duoda tok\u012f patarim\u0105 asmeniui, kuris patiria stipr\u0173 nerim\u0105 arba panikos atak\u0105. Deja, toks patarimas menkai padeda, nes panikos atakos metu \u017emogus da\u017enai negali sukontroliuoti savo fiziologini\u0173 ar psichologini\u0173 nerimo reakcij\u0173. Panikos ataka \u2013 tai staigus intensyvaus baim\u0117s ar diskomforto epizodas, kuris pasirei\u0161kia intensyviais fiziologiniais ir psichologiniais simptomais. Panikos [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":257,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"advanced_seo_description":"","jetpack_seo_html_title":"","jetpack_seo_noindex":false,"jetpack_seo_schema_type":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_hide_featured_image":false,"_jetpack_featured_image_duplicate_dismissed":0,"_jetpack_feature_clip_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":"","jetpack_publicize_message":"","jetpack_publicize_feature_enabled":true,"jetpack_social_post_already_shared":false,"jetpack_social_options":{"image_generator_settings":{"template":"highway","default_image_id":0,"font":"","enabled":false},"version":2},"jetpack_post_was_ever_published":false},"categories":[5],"tags":[6,29,30],"class_list":["post-256","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-nerimas","tag-nerimas","tag-panikos-atakos","tag-panikos-sutrikimas"],"jetpack_publicize_connections":[],"jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/06\/pexels-shvetsa-3962262-scaled.jpg","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/256","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=256"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/256\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":258,"href":"https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/256\/revisions\/258"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/257"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=256"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=256"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=256"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}