{"id":164,"date":"2024-05-20T07:57:18","date_gmt":"2024-05-20T07:57:18","guid":{"rendered":"http:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/?p=164"},"modified":"2024-06-10T08:49:53","modified_gmt":"2024-06-10T08:49:53","slug":"iveikti-nerima-misija-imanoma","status":"publish","type":"post","link":"http:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/?p=164","title":{"rendered":"\u012eveikti nerim\u0105 &#8211; misija \u012fmanoma\u00a0"},"content":{"rendered":"\n<p>Savo gyvenime nerim\u0105 patiriame neretai &#8211; tai neatsiejama XXI am\u017eiaus \u017emogaus kasdienyb\u0117s dalis.  Sociologiniai tyrimai rodo, kad pastaraisiais metais tiek Lietuvoje, tiek kitur pasaulyje ypa\u010d i\u0161augo nerim\u0105 patirian\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 skai\u010diai. 2023 &#8211; 2024 m. atlikti Lietuvos gyventoj\u0173 nerimo tyrimai atskleid\u0117: lietuviai nerimauja kaip niekad anks\u010diau<strong>. <\/strong>Prie to prisid\u0117jo 2022 m. prasid\u0117jusio Rusijos karo prie\u0161 Ukrain\u0105 gr\u0117sm\u0117, taip pat 2023 m. spal\u012f prasid\u0117j\u0119s karas Izraelyje, tad did\u017eioji dalis apklaust\u0173j\u0173&nbsp; (53 proc.) nurod\u0117, kad pastaruoju metu nuolat jaut\u0117 nerim\u0105 ir stres\u0105.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Nerimas \u2013 tai normali m\u016bs\u0173 organizmo reakcija arba \u201ckovok arba b\u0117k\u201d mechanizmas, \u012fsijungiantis tuomet, kai jau\u010diame tikr\u0105 arba tariam\u0105 gr\u0117sm\u0119.&nbsp;<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Tai evoliuci\u0161kai i\u0161sivyst\u0119s mechanizmas, kuris m\u016bs\u0173 prot\u0117viams leido apsisaugoti nuo prie\u0161\u0173, i\u0161vengti pavoj\u0173. Ir nors \u0161is \u201ckovok arba b\u0117k\u201d mechanizmas pad\u0117davo \u017emonijai susidoroti su gr\u0117sm\u0117mis praeityje, ta\u010diau dabartiniais laikais, kai dideli\u0173 tiesiogini\u0173 gr\u0117smi\u0173 m\u016bs\u0173 gyvybei yra \u017eymiai ma\u017eiau, atrodo, kad ir nerimauti tur\u0117tume ma\u017eiau.<\/p>\n\n\n\n<p>Nerimaujame d\u0117l \u012fvairiausi\u0173 dalyk\u0173 \u2013 nerim\u0105 galime justi prie\u0161 svarb\u0173 darbo pokalb\u012f, egzamin\u0105 mokykloje ar universitete, pasimatym\u0105 ar vykstant \u012fvairiems gyvenimo poky\u010diams (pvz. vestuv\u0117ms, vaiko gimimui, sunkiai susirgus artimam \u017emogui).&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Ir nors jausti nerim\u0105 yra normalu, nes jis mus mobilizuoja, padeda pasirengti laukiantiems i\u0161\u0161\u016bkiams, susikoncentruoti, ta\u010diau nuolatinis, ilgai trunkantis, liguistas nerimavimas d\u0117l \u012fvairi\u0173 dalyk\u0173 gyvenime gali sekinti, kelti nuovarg\u012f, sutrikdyti mieg\u0105, ilgainiui kelti nema\u017eas sveikatos problemas \u2013 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos sutrikimus (arterin\u0119 hipertenzij\u0105), sukelti vir\u0161kinimo sutrikimus &#8211; dirgliosios \u017earnos sindrom\u0105, sukelti priklausomybes nuo psichoaktyvi\u0173 med\u017eiag\u0173, b\u016bti \u012fvairi\u0173 kit\u0173 lig\u0173 prie\u017eastimi.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Nerimo sutrikimai gali b\u016bti \u012fvair\u016bs ir apima \u012fvairius tipus:<\/strong><\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>generalizuot\u0105 nerimo sutrikim\u0105;&nbsp;<\/li>\n\n\n\n<li>nerim\u0105 d\u0117l sveikatos;<\/li>\n\n\n\n<li>socialin\u012f nerim\u0105;&nbsp;<\/li>\n\n\n\n<li>panikos sutrikim\u0105;<\/li>\n\n\n\n<li>obsesin\u012f kompulsin\u012f sutrikim\u0105;&nbsp;<\/li>\n\n\n\n<li>fobijas (auk\u0161\u010dio, skryd\u017eio, atvir\u0173 patalp\u0173, vabal\u0173, gyva\u010di\u0173 baim\u0117, pan.)<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p>Gera \u017einia ta, kad nerimo sutrikimai yra efektyviai gydomi, nors tik apie 37 proc. patirian\u010di\u0173j\u0173 nerim\u0105 gauna tinkam\u0105 gydym\u0105. <\/p>\n\n\n\n<p><strong>Gydant \u0161iuos sutrikimus da\u017enai skiriami medikamentai, ta\u010diau ypatingai efektyvi \u2013 kognityvin\u0117 elgesio terapija (KET).&nbsp;<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Tai vienas i\u0161 geriausiai i\u0161tirt\u0173 ir veiksmingiausi\u0173 nerimo sutrikim\u0173 gydymo b\u016bd\u0173. I\u0161 esm\u0117s KET \u2013 tai intervencij\u0173 ir metod\u0173, skatinan\u010di\u0173 adaptyvesn\u012f m\u0105stym\u0105 ir elges\u012f, grup\u0117, kuria siekiama suma\u017einti nerim\u0105 kelian\u010dius emocinius i\u0161gyvenimus.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>KET skiriasi nuo kit\u0173 terapini\u0173 kryp\u010di\u0173 tuo, kad yra labai strukt\u016brizuota ir da\u017enai paremta instrukcijomis. KET u\u017esi\u0117mimai da\u017enai vyksta kart\u0105 per savait\u0119 ir trunka ribot\u0105 laik\u0105 (pvz., 12-16 savai\u010di\u0173). Tyrimai rodo, kad per tok\u012f laik\u0105 galima pasiekti nerimo sutrikim\u0173, depresijos simptom\u0173 su\u0161veln\u0117jimo.<\/p>\n\n\n\n<p>Jeigu nor\u0117tum\u0117te pasikonsultuoti &#8211; susisiekite!<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Savo gyvenime nerim\u0105 patiriame neretai &#8211; tai neatsiejama XXI am\u017eiaus \u017emogaus kasdienyb\u0117s dalis. Sociologiniai tyrimai rodo, kad pastaraisiais metais tiek Lietuvoje, tiek kitur pasaulyje ypa\u010d i\u0161augo nerim\u0105 patirian\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 skai\u010diai.&hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":167,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_feature_clip_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":"","jetpack_post_was_ever_published":false},"categories":[5],"tags":[6,25,7],"class_list":["post-164","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-nerimas","tag-nerimas","tag-psichoterapija","tag-stresas"],"jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack_featured_media_url":"http:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/05\/pexels-olly-3755761.jpg","_links":{"self":[{"href":"http:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/164","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"http:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"http:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=164"}],"version-history":[{"count":4,"href":"http:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/164\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":193,"href":"http:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/164\/revisions\/193"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/167"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=164"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=164"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.psichologine-sveikata.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=164"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}