“Nepanikuok, atsipalaiduok” – artmieji ar draugai kartais duoda tokį patarimą asmeniui, kuris patiria stiprų nerimą arba panikos ataką. Deja, toks patarimas menkai padeda, nes panikos atakos metu žmogus dažnai negali sukontroliuoti savo fiziologinių ar psichologinių nerimo reakcijų. Panikos ataka – tai staigus intensyvaus baimės ar diskomforto epizodas, kuris pasireiškia intensyviais fiziologiniais ir psichologiniais simptomais.
Panikos atakos – neretas reiškinys
“Stiprus nerimo jausmas, smarkiai padidėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, galvos svaigimas, pykinimas, oro trūkumas, derealizacija, baimė nualpti, prarasti kontrolę, numirti ar išprotėti, vemti – tai dažni panikos ataką patiriančiųjų simptomai”, – teigia kognityvinės elgesio terapijos konsultantė Ugnė Naujokaitytė-Augulienė, kuri specializuojasi nerimo sutrikimų gydyme.
Pasak jos, stiprius, labai nemalonius fizinius simptomus patiriantys asmenys išsigąsta, nes nesupranta, kas su jais vyksta, tad pajutę stiprų širdies plakimą, padidėjusį pulsą, tirpstančias galūnes, galvos svaigulį, spaudimą krūtinėje, oro trūkumą, stiprų pykinimą, drebulį gali kviesti greitąją pagalbą manydami, kad juos tuoj ištiks infarktas ar insultas, kad jie gali numirti arba prarasti kontrolę. Paprastai panikos ataka piką pasiekia per 15 min ir trunka iki 30 min., tačiau stipraus nerimo pojūtis gali išlikti ir ilgiau.
Vertinama, kad panikos ataką gyvenime yra patyręs apie trečdalis asmenų, o panikos sutrikimo ir pasikartojančių atakų paplitimas yra 2 – 5 proc. bendroje populiacijoje.
Panikos atakos dažnai būna susijusios su panikos sutrikimu, tačiau gali pasireikšti ir kitų psichikos sutrikimų kontekste, pvz., generalizuoto nerimo sutrikimo ar dėl potrauminio streso sutrikimo (APA, 2013).
KET konsultantės U. Naujokaitytės-Augulienės teigimu, moterys beveik du kartus dažniau turi išsivysčiusį panikos sutrikimą nei vyrai, ir apie septynis kartus dažniau kenčia nuo pasikartojančių panikos atakų. Dėl to neretai įninka į raminamųjų vartojimą arba savęs raminimą alkoholiu.
Panikos atakos mechanizmas
Panikos atakos kyla dėl sudėtingos biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sąveikos. Moksliniai tyrimai rodo, kad šios reakcijos susijusios su smegenų struktūrų, atsakingų už emocinę ir fiziologinę reakciją į stresą, hiperaktyvumu. Pavyzdžiui, migdolinė smegenų dalis (amygdala) vaidina svarbų vaidmenį baimės atsake, o per didelė jos veikla gali sukelti hiperjautrumą pavojui (Gorman et al., 2000).
Be to, svarbų vaidmenį atlieka psichologiniai aspektai, tokie kaip jautrumas nerimui ir neigiamų minčių interpretavimas. Panikos atakų metu klientai dažnai klaidingai suvokia kūno signalus, linkę juos katastrofizuoti, manydami, kad jie rodo rimtą fizinę problemą (pvz., gresiantį širdies smūgį). Šis interpretavimas sukuria „užburtą ratą“, kai nerimas ir baimė stiprina fiziologinius simptomus, o šie savo ruožtu dar labiau stiprina baimę.
Kognityvinė elgesio terapija – veiksminga gydant panikos atakas bei panikos sutirkimą
Vienas iš efektyviausių metodų panikos atakoms ir panikos sutrikimui gydyti yra kognityvinė elgesio terapija (KET). KET – tai psichoterapijos metodas, orientuotas į minčių, emocijų ir elgesio sąsajas. Jis remiasi modeliu, kad žmonių patiriami psichologiniai sunkumai dažnai kyla dėl disfunkcinių mąstymo modelių ir neadaptyvaus elgesio (Beck, 1976). Šios terapijos metu siekiama padėti pacientams atpažinti, išanalizuoti ir pakeisti disfunkcinius mąstymo bei elgesio modelius.
